pertrūkė

pértrūkė sf. (1) žr. pertrūkis: 1. Pértrūkėm lyja Ad. Su pértrūkėm palijo, ir vėl gražu Krs. Traukiniai tik pyška ir pyška be jokios pértrūkės Sb. 2. Be pertrūkės ūlyčia prie ūlyčios Ad.